Skelrękt.is

Vorleiðangri Hafrannsóknarstofnuninnar lokið Árlegum vorleiðangri Hafrannsóknastofnunarinnar lauk 2.júní s.l. Farið var á rannsóknaskipinu Bjarna

Vorleišangri Hafrannsóknarstofnuninnar lokiš

Įrlegum vorleišangri Hafrannsóknastofnunarinnar lauk 2.jśnķ s.l. Fariš var į rannsóknaskipinu Bjarna Sęmundssyni. Leišangurinn var lišur ķ langtķmavöktun į įstandi sjįvar, nęringarefnum, gróšri og įtu į hafsvęšinu viš Ķsland. Athuganir voru geršar į alls 100 rannsóknastöšvum umhverfis landiš, bęši į landgrunninu og utan žess. 


Į völdum stöšum var safnaš sżnum til męlinga į geislavirkum efnum og ólķfręnum kolefnissamböndum. Auk žess voru geršar męlingar meš sķritandi męlitękjum į siglingaleiš skipsins. Žį var sinnt rannsóknum į svifi sušvestur af landinu en žaš verkefni tengist alžjóšlegum rannsóknum į umhverfisžįttum (EURO-BASIN) į Noršur Atlantshafi. 

Helstu nišurstöšur vorleišangurs voru eftirfarandi:

1. Įstand sjįvar
Sjįvarhiti ķ hlżsjónum sušur og vestur af landinu var 5° - 8.5°C og seltan 35,1 - 35,3, sem eru hį gildi lķkt og undanfarin įr. Žó var hiti vestanlands nokkuš lęgri nś en į sķšustu įrum. Innflęši hlżsjįvar inn į Noršurmiš var töluvert og nįši hlżsjór austur fyrir Tröllaskaga. Hiti og selta ķ efri lögum sjįvar śti fyrir Noršurlandi var yfir mešallagi. Į landgrunni śti fyrir Norš-Austurlandi var hiti yfir mešallagi. Hiti og selta ķ Austur-Ķslandsstraumi yfir landgrunnshlķšum noršaustur af landinu var yfir mešallagi. Śti fyrir Austfjöršum var sjįvarhiti og selta ķ efri lögum sjįvar um mešallag (2° - 3°C, 34,6 – 34,75). (2.mynd) .

2. Nęringarefni og plöntusvif
Almennt var styrkur nęringarefna ķ yfirboršslögum enn hįr og lķtiš hafši gengiš į vetrarforša žeirra. Žetta bendir til aš vorblómi svifžörunga sé frekar seint į feršinni ķ įr. Styrkurinn var vķšast jafn frį yfirborši og allt nišur į 50 metra dżpi. Ķ upphafi leišangurs voru nęringarefni enn ķ hįum styrk į Faxaflóa žó aš einhver vöxtur žörunga hafi veriš til stašar nęst landi. Vestur af landinu og undan Noršvesturlandi var styrkur nęringarefna óbreyttur frį žvķ sem bśast mį viš aš vetrarlagi. Hįr styrkur nęringarefna benti til aš vorkoma gróšurs hafši ekki įtt sér staš žar. Undan Noršausturlandi, Austurlandi og Sušurlandi hafši styrkur nęringarefna lękkaš frį vetrarhįmarki en žar var žó en gnótt nęringarefna sem getur stašiš undir miklum vexti svifžörunga til višbótar. Vorkoma gróšurs var vķšast hvar skammt į veg komin, žó vorblómi hafi aš venju veriš hafinn ķ Faxaflóa. Mest įberandi var gróšurmagniš djśpt noršaustur af landinu frį Siglunessniši aš Krossanessniši og svo į grunnslóš sunnan landsins. Vöxtur gróšurs viršist ķ heildina hafa tekiš seint viš sér žetta voriš. 

3. Įta
Žegar į heildina er litiš var įtumagn viš landiš ķ vorleišangri nįlęgt mešallagi. Śt af Vesturlandi var įtumagniš talsvert undir mešallagi en rétt undir mešallagi į Noršur- og Austurmišum, en į žeim slóšum reyndist įtan aš venju mest ķ kalda sjónum djśpt noršaustur af landinu, žar sem stórar og hęgvaxta kaldsjįvartegundir voru algengastar. Įtumagn var yfir mešallagi fyrir Sušurlandi, en žar var raušįta įberandi ķ flestum sżnum en einnig var töluvert af ljósįtu ungviši. Séu nišurstöšur um įtu bornar saman viš voriš 2010 kemur ķ ljós aš įtumagniš var svipaš, en žó reyndist minna magn į Noršurmišum en meira magn į Austurmišum.

4. Samantekt
Ķ vorleišangri 2011 voru hiti og selta um og yfir langtķmamešaltali umhverfis landiš. Hiti viš vestanvert landiš var heldur lęgri en veriš hefur sķšustu įrin į žessum įrstķma. Almennt var styrkur nęringarefna ķ yfirboršslögum enn hįr og lķtiš hafši gengiš į vetrarforša žeirra sem bendir til aš vorblómi svifžörunga sé ekki bśinn. Įtumagn var nįlęgt langtķmamešaltali. 

Leišangursstjóri ķ vorleišangri var Héšinn Valdimarsson, en alls tóku 8 rannsóknamenn frį Hafrannsóknastofnuninni žįtt ķ leišangrinum. Skipstjóri var Įsmundur Sveinsson.



Framsetning efnis

moya - Útgáfa 1.13 2009 - Stefna ehf